Konkurencingas Žaidimas: Steamroller 2016 Winter

Lemtis nusprendė, kad mano, visą praeitą mėnesį dažyti, piktieji Atpildo elfai vis dėlto keliavo į turnyrą. Nors žaidėjai buvo tik šeši, kovos buvo smagios ir žaidėjai buvo pilni entuziazmo iki pat paskutinio rato.

Kovos laukai paruošti.

Pirma kova - Retribution Scyrah vs. Protectorate of Menoth

Pirmoje kovoje buvau suporuotas su senu draugu, Šarūnu, kuris retai kada išsivesdavo savo Protektariato karius į kovą. Nors ir retai matomas prie žaidimo stalo, jis nėra pastumdėlis, tad negalėjau žaisti padraikai. Be to, turnyras juk konkurencingo lygio, todėl nebuvo teisės atsipalaiduoti.

Šarūnas šį kartą taip pat turėjo turnyrinę uniformą kaip aš daugelyje praeitų turnyrų.

Žinodamas, ką Šarūnas dažniausiai mėgsta pasiimti į kovos lauką, prieš jį pasirinkau Magistrę Heleną ir jos į gynybą orientuotą armiją. Kartu su Helenos burtu Lėtinimas (Deceleration) ir Diskordijos Kinetiniu Lauku (Kinetic Field) aš buvau pasiruošęs atlaikyti aršias šaunamąsias atakas kol artinsiuosi prie Menoto fanatikų.

Žinoma, Menoto armijos stiprioji dalis tikrai nebuvo šaudymas, o artimoji kova. Bet geriau prisiartinti į kovą sveikiems, negu jau apskabytiems.

Kartoninė sienelė reprezentuoja Mantikoro apšaudomą zoną.

Esminė strategija buvo, kaip visada, išjungti priešininko pagrindinias armijos dalis ir taip įsprausti jį į kampą. Didžiausias armijų jėgų mostas pasijautė, kai Diskordia užpuolė Menoto Avatarą iš nugaros ir keliais ūmiais smūgiais sunaikino Šarūno stipriausia 'jack'ą. Taip pat Mantikoras užmušė Keršto Palaiminimą (Blessing of Vengnce) ir taip panaikindamas vienintelią Šarūno armijos magišką anteną iš žaidimo. Dabar jo karmagis turėjo pats judėti priekin, norėdamas burti priešus žeidžiančius kerus.

Tokios progos aš laukiau, o ilgai laukti nereikėjo. Norėdamas užmušti kuo daugiau mano Aušros Sergėtojų, fanatikų armijos karmagis, Herarchas Severijus (Hierarch Severius) prisiartino ganėtinai arti fronto linijos. Su mikliai užburtu Helenos Naikinimo Rankos (Hand of Destruction) keru ant karmagio ir atėjusiu Mantikoru, aš paėmiau pirmąją pergalę (reiktų dar nepamiršti, Diskordijos Garsinio Pulso Patrankos šūvio, kuris stipriai sužeidė Severijų prieš prieinant Mantikorui).

Žiūrint į šią fotografiją, mano pajėgų buvo likę ne tiek ir daug.

Sunkieji mano armijos Mirmidonai šioje kovoje pareiškė preferenciją pulti priešus iš nugaros.

Antra kova - Retribution of Scyrah vs. Trollbloods

Antroje kovoje teko susitikti su vienu stipriausių Lietuvos WM/H žaidėjų - Batma. Ne gana to, jog nepamenu nei vieno turnyro, kuriame būčiau jį nugalėjęs, trolių vadas į kovą pasikinkė Milžiną Kalnų Karalių. Kova nusimatė sunki, todėl pasirinkau naudoti labiau į puolimą ir žalos darymą orientuotą armiją kurią vedė karmagis Vyras (Vyros, Incissar of the Dawnguard).

Ne, ten ne landšafto dalis. Taip, ten Kalnų Karalius.

Visą kovą galima apibūdinti mano pagrindine klaida - strategijos neišsirinkimu. Kovos metu turėjau kelias opcijas kaip galėjau laimėti, bet neišsirinkęs vienos ir nesusikoncentravęs į ją pradėjau daryti nesąmones. Viename flange bandžiau užmušti Kalnų Karalių, bet mano sunkieji mirmidonai kažką veikė kitame flange, vaidino jog bando pasiekti scenarijaus objektus. 

Banšė idiotiškoje pozicijoje, stebi kaip lengvieji Mirmidonai bando sustabdyti judantį kalną.

Chimera, galvojanti jog generolas bando laimėti įvykdydamas scenarijų.

Lengvieji Mirmidonai, galvojantys jog pajėgs nuversti Kalnų Karalių.

Dėl mano kvailų karinių resursų paskirstymo, kova atrodė bergždžia. Mano frontui po truputį trupant, vienintelis likęs būdas laimėti buvo užmušti trolių varlokę. Sukoncentravęs viską į Diskordijos sustiprinimą ir kelio iki trolių vado atvėrimą pradėjau pjauti mėlynodžius. Kaip tikri džentelmenai, Vyras kartu su savo Aušros Sargais atvėrė kelią piktai kalei (nors nebuvo labai lengva, troliai vis dėlto yra labai gyvybingi). 

Ignoruoti kalną truputį neramu, bet reikia.

Diskordija pasiekia taikinį.

Sunkusis mirmidonas su piktu charakteriu užsipuolė atidengtą varlokę. Po Koncentruotos Jėgos (Concentrated Power) ir sėkmingai veikiančios Sinergijos (Synergy), Diskordijos jėga buvo tikrai įspudinga - P+S 21. Net su trolių runų magijos pagalba, taikinio šarvai buvo 19, kas reiškė, jog man reikėjo tiesiog mėtyti vidutiniškus metimus ir žaidimas mano. Dviejų stiprių smūgių žala buvo perduota Kalnų Karaliui, sekantys du smūgiai buvo lemtingi...arba turėjo būti, jei būčiau mėtęs vidutiniškai. Deja, vienas iš metimų buvo 1 ir 2, kuris reiškė jog viena iš atakų padarė tik 5 žalos. Paskutinės atakos metu turėjau išmesti 9 arba daugiau, kas su dviem kauliukais nėra labai lengva. Pagal statistiką, tik 27,8% galimybė gauti šią sumą. Žinoma vyravo kiti 72,2%. Ką gi, karma už pavasario kovą prieš Vyta.

Atėjus Batmos ėjimui, žinoma jis pasistengė užmušti Vyrą ir taip aš dar kartą pralaimėjau prieš jį. Imi ką turi ir keliauji toliau. Next time, Batma!

Trečioji kova - Retribution of Scyrah vs. Trollbloods

Ne, čia kiti troliai. Trečioje kovoje visos planetos susilygiavo, žvaigždės pasiekė atitinkamas pozicijas ir gavau žaisti prieš Egidijų. Tą patį Egidijų dėl kurio aš dabar sėdžiu Rikyje. Tą patį Egidijų, kuris dirba prie parduotuvės-klubo išlaikymo nei pats žaidžia. Tą patį Egidijų, dėl kurio aš prieš jį dabar stovėjau su piktais elfais. Pusė tų elfų dar prisiminė, iš kur jie atėjo pas mane.

Retas vaizdas Rikyje - Egis lošia WM/H.

Vyras pasiruošęs atkeršyti troliams už praeitą kovą. Šį kartą - jokio Kalno.

Negražu būtų labai gilintis, kaip super taktiškai ar gudriai aš nukoviau Egį. Žmogus paskutinį kartą žaidė šį žaidimą praeitais metais, taip pat per turnyrą. Manau, kad per šiuos du metus jis sužaidė daugiau WM/H nei per tarpą tarp 2012'ųjų ir 2015'ųjų. Ir šią dieną buvo pirmieji jo naujojo taisyklių leidimo mūšiai. Visą tai žinant, aš džiaugiuosi šia kova. Gal ji ir nebuvo labiausiai intriguojanti, bet ji buvo maloni dėl to, kas stovėjo kitoje stalo pusėje. 

Analizuojant viską dabar, tikriausiai didžiausia priežastis kodėl laimėjau (neskaitant įgūdžių tarpo tarp žaidėjų) tai buvo mano ir Egio armijų kompozicijų skirtumai. Net su galimybe pagreitinti savo didžiuosius trolius, Egis negalėjo pasiekti mano armijos pirmas. Grifonai buvo tiesiog per greiti šiai armijai, o Banšė lengvai skabė trolių žvėris per atstumą. Bet galų gale, man pergalę atnešė priešininko neatidumas ir atiduoti taškai dėl scenarijaus. Nieko tokio, Egidijau, 10 minučių tikrai mažai laiko tokiems niuansų apmąstymams, ypač kai tave traukia nuo žaidimo stalo kas penkiolika minučių dėl kažkokių darbo reikalų. 

Gal reiktų ir drąsiau žaisti, nes šioje kovoje frontas atkeliavo beveik į Egidijaus pradinę zoną.

Turnyras pavyko. Kadangi buvau jo organizatorius, manęs finalinėje žaidėjų lentelėje neturėjo būti, bet tai nėra problema. Pirmos trys vietos atrodė visai teisingai. Batma, žinoma, nusipelnė būti pirmas, tuo tarpu džiugu matyti Šarūną antroje. Atsižvelgiant kaip jis žaidė, o dar ir po tokios pertraukos, manau vieninteliai prieš kuriuos jis būtų pralaimėjęs tai ir buvome aš ir Batma. Egidijus taip pat galėjo džiaugtis trečiąja vieta. Nors ir laimėjo tik vieną kovą, kitas dvi jis pralaimėjo prieš mane ir Batmą - stipriausius žaidėjus šiame turnyre. Kai skaičiuojamos žaidėjų vietos turnyrinėje lentelėje, visada geriau pralaimėti prieš stiprų žaidėją.

Tikiuosi kitame Steamroller turnyre susirinks didesnis kiekis žmonių. Dar labiau tikiuosi, jog vieną dieną pamatysiu visiškai šviežią ir nematyta TOP 3.

GG